Dar pažiūrėsim ir Dead Ringers

Neslėpsiu – pirmą kartą pamatęs “Dar pažiūrėsim“ anonsą nudžiugau. “Pagaliau kažkas originalaus blankioje išbandytų pigios televizijos formulių trynimo jūroje“, – buvo pirmoji mano mintis. “Reiktų nustot galvoti pompastiškais sakiniais“, – buvo antroji. Ar išties yra dėl ko džiaugtis? Ir taip, ir ne.

Parodijos žanras buvo tai, į ką lietuviškos televizijos vis nenorėjo atkreipti dėmesio. Gal dėl to, kad gera parodija nėra taip lengvai sukurpiama kaip gali pasirodyti, gal dėl to, kad tai būtų nuklydimas nuo išmušto tualetinio humoro (a.k.a. Ambrozija) ir siaubingai pristatomų ‘juokingų’ asmeninių vaizdelių (džiaugiuosi, kad sugebėjau pamiršti, kaip vadinasi ta apgailėtina laida su prasčiausiu visų laikų vedėju – Vyšniuku) kelio, kurį dabar daugelis supranta kaip lietuvišką humorą. Bet tikriausiai viso to buvo vengiama, nes lietuviškos televizijos kartais nereikia net parodijuoti. Vedėjai ir prodiuseriai patys pastatė save į tokią pozicija, kai Krivicko pompastiškų frazių montažas pagal Sauliaus Mykolaičio Plėšiką Hocenplocą turbūt nurungtų ir minėtą “Dar pažiūrėsim“, ir bet kurį kitą pseudo-humoro šedevrą. Kaip ten bebūtų, TV3 nepasibaidė tokio projekto, davė jam labai neprastą prime-time vietą ir aš juos su tuo sveikinu.

Bet kad ir koks būtų mano optimizmas dėl naujo požiūriu į humorą su mėgstamais talentingais aktoriais (kad ir vaidinančiais tokiuose niekaluose kaip lietuviškas muilas verkti verčiančiu pavadinimu “Moterys meluoja geriau“) vis vien jaučiuosi šiek tiek nuviltas. Pirmiausia kliūna laidos formatas. Nežinau, kas sugalvojo visus laidos siužetus rodyti iš žmogaus su labai rimtais dėmesio sutrikimais požiūrio, bet labai tikiuos, kad ši inovacija nėra užkrečiama. Jei nelabai suprantate, apie ką kalbu, tai “Dar pažiūrėsim“ visos laidos metu šokinėja nuo vieno sketcho prie kito tarsi distanciniu pulteliu perjunginėjamo televizoriaus pagalba, dažnai nukirsdama veiksmą pačioje nelogiškiausioje vietoje, per vidurį žodžio ir bent jau man sukeldama nedidelį nervinį tiką. O jei rimčiau, tai už šio prasto montažo pavyzdžio turbūt slepiasi kita laidos bėda. Dauguma laidos siužetų yra gan vienodos ir niekaip nesivystančios istorijos. Tikrai galima išspausti vieną, kitą šypsnį pamačius Giedrių Savicką besistaipantį pagal Manto Petruškevičiaus manierą, tačiau visa tos parodijos istorija parodama per pirmą minutę (dizaineris Giedrius bando šaipytis iš praeivių – jam nepavyksta).

Tikrai nenoriu nuvertinti to, ką sukurpė ši komanda. Yra ir puikiai išvystytų idėjų, kad ir jau beveik užsimiršusių teismo laidų parodija (“…moralinė žala – 20 Lt…“), už kurią verta paploti ir drąsinančiai patapšnoti per petį (su visiškai heteroseksualia potekste). Tačiau bandyt išlaikyti dėmesį šešias su viršum minučių kartojant tą patį pokštą yra prastas sumanymas, dėl ko turbūt ir buvo naudotas įkyrus montažo būdas.

Bandydamas pagrįsti savo susireikšminusius postringavimus, siūlau susipažinti su “Dead Ringers“, puikiai sukaltu televizijos parodijos varikliuku (taip, vartoti televizinį žargoną yra vienas būdų man pasirodyti protingu ir išmanančiu temą). Esu tingus barsukas ir tikrai nenoriu užsiimti atpasakojimais apie tipinius tokios laidos sketchus, tad pasitikėsiu jūsų sveika nuovoka paspausti ant duotos nuorodos ir pasižiūrėti patiems. Aš palauksiu, internetas niekur neskuba. Jau? Tvarkoj.  “Dead Ringers“ buvo gana didelis 5 metus transliuotas televizijos ir radijo projektas pašiepiantis ir šaržuojantis visą britų žiniasklaidos kultūrą, kurtas ir finansuotas BBC. Prieš jums metant pirmą kiaušinį į mane už tai, kad išdrįsau sulyginti pinigais besispjaudančią ir pasaulinėje reputacijoje kaip prabangiame džiakuzije besimaudančią BBC su iš reklamos kaip bedarbis iš pašalpos gyvenančiomis lietuvos televizijomis, kurių geros laidos idėja yra sunkumų kilnotojas ir dvi blondinės priešais greenscreen’ą, noriu pasakyti, kad suprantu originalios lietuviškos produkcijos kūrimo naštą ir chronišką deramo biudžeto neturėjimą. Per vieną pusdienį nufilmuoti šešias minutes visaip (nesakau nejuokingai) besistaipančio Giedriaus Savicko ir iš to gauti 6 minutes eterio laiko yra finansiškai daug patrauklesnė idėja, nei suspausti visa tai į vos kelias stiprias minutes eterio ir išleisti daug daugiau pinigų kuriant dvigubai/trigubai daugiau siužetų.

BBC sau tokius dalykus gali leisti ir tai neabejotinai kelia bendrą programos kokybę, tačiau jų pranašumas slypi ne tik storesnėse piniginėse. Užtenka vos kelių “Dead Ringers“ siužetų, kad suprastum, jog autoriai neturi ypač daug tabu, nebijo kontraversiškų pokštų ir nesijaučia apriboti savo parodijuojamų programų. Pavyzdžiui, neatskiriama televizijos dalis – identai (kaip lietuviškai? vinjetės? visuomet galvojau, kad vinjetės daromos baigiant mokyklą). “Dar pažiūrėsim“ gana maloniai užgauna šią natą parodijuodama pernelyg laimingus ir lyg psichinės negalios kamuojamus nenatūraliai išsiviepusius žmones TV3 vinjetėse (skamba it smėlis tarp dantų), tuo tarpu “Dead Ringers“ šaipėsi iš BBC One kanalo identų serijos “Ritmas ir šokis“ ir darė tai nepervaidindama tai, kas jau sukurta, o pasukdama visai kitu keliu – Tony Blair šoka su timpomis BBC One stiliuje. Pažįstama, bet netikėta.

O kuo Andrius K. blogesnis?

Neatmetu galimybės, kad tokius pokštus laidyti Jungtinėje Karalystėje daug lengviau. Čia komedija, ypatingai televizijos komedija, turi gilias šaknis ir tradicijas, tokie non-sequitur (taip, taip pat apsimetinėsiu, kad žinau lotyniškus išsireiškimus, girdėjau tai seksualu) juokeliai čia daug labiau įprastas dalykas, tačiau šioks toks platesnis požiūris į parodiją, neužsiciklinimas, o kartais tiesiog šoko efekto siekimas manau padėtų tokiom laidom kaip “Dar Pažiūrėsim“ ir bendrai visai originalios lietuviškos produkcijos kūrybiniai impotencijai. Kodėl nebutų galima juoko būdu iškelti didesnių problemų nei tiesiog netikęs vedėjas? Kodėl negalima būti šiek tiek aštresniam ir panaudoti sąmojo, kuris leistų pasijuokti iš savęs? (Čia aš būtent apie CSI. O, iš tikrųjų, kodėl ne?) Ir galų gale kodėl nepagalvojus už formato ribų ir vietoj surežisuotų nerežisuotų (atleiskite už raišką, turiu omenyje kiek aukščiau esanti video) laidų parodijų nepadarius ko nors absurdiško ir netikėto?

Norėčiau pabaigti optimiskešne nata (aš šitoks malonus) ir pasakyti, kad “Dar Pažiūrėsim“ yra žingsnis į gerą pusę nuo gėdos, kuri yra “Dzin“ bandymas parodijuoti naudojant vien tiek pradinukams juokingus tualeto juokelius, iš kaimiško anekdoto ištrauktus personažus ir sudaužytą mašiną. Nes sudaužyta mašina yra labai juokinga. Žodžiu, tikiuos “Dar Pažiūrėsim“ gaus dar vieną sezoną, kad galėtų keistis ir tobulėti.

P.S. Visi nepatenkinti vis išlendančiais angliškais išsireiškimais arba svetimybėmis, sovetuju papoustinti komentarą su savo sudžesčinais kaip repleisinti mano užasnas lietuvių kalbos spragas.